žvabumas

žvabùmas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ, DūnŽ → žvabus: Žvabumas ano menkas bėr Šts. Senas ne to proto, ne to žvabùmo [kaip jaunas] Krš. Žvabùmo dar tura, o į septynias dešimtes įvariusi Krš. Reik rykštikės vaikams dėl žvabùmo (juok.) Rdn. Kaip gausi ant žvabùmo, ir žinosi, po kam pietai Užv. An žvabùmo suplok porą plozų Rdn.